Trumpėjant dienoms, darantis vis tamsiau ir niūriau, senelių namus aplankė ir savo kūrybos eilėraščiais praskaidrino nuotaiką premijų laureatai - Leonora Jankeliūnienė, Vincas Lukša ir Gintautas Stankaitis. Juos atlydėjo Vlado Šlaito ir Deltuvos bibliotekos darbuotojos. Viena iš jų, Dalia, visus pakvietė „atverti duris į poetų pasaulį“, juk poezija – tai pasikalbėjimas su kitu žmogumi, tik eiliuotai. Leonora Jankeliūnienė ragino visus senelius prisiminti, kas gera, dėkoti Dievuliui, kad girdime už lango paukštelius, matome augančius medžius, šviečiančią saulę. Taip pat yra labai svarbus pasibuvimas kartu, atjauta, šypsena, malonus žodis. Premijų laureatė paskaitė savo 1954 metų jaunystės eiles apie rudenį, pavasarį, brangiausią žmogų – mamą. Vincas Lukša daugelį sugraudino deklamuodamas eiles apie mamą, gimtuosius namus, rudeniškus jurginus ir lakštingalų giesmes. Publicistas, buvęs teisininkas Gintautas Stankaitis taip pat deklamavo eilėraščius, pavadinimu „Himnas Motinai“, „Pražydėjimas“, "Neužrašyti žodžiai“, „Žemuogės ant smilgos“, „Atsineštas dangus“. Muzikinius intarpus mums dovanojo Deltuvos pagrindinės mokyklos mokinys Ernestas, kuris mums pagrojo su akordeonu. Deltuvos bibliotekos darbuotoja Marija Radzevičienė padėkojo mūsų senelių namų gyventojų tarybos pirmininkui Vytautui Navikui už uolų knygų skaitymą. Popietei baigiantis svečiai kartu su seneliais uždainavo visiems gerai žinomą lietuvių liaudies dainą „Daug, daug dainelių“, kas norėjo, galėjo ir pašokti. Visi labai dėkojo svečiams, kurie ne tik prasklaidė rudens šešėlius, bet ir leido seneliams prisiminti savo jaunystę.