Vėsų rytmetį Miruonė kartu su socialinėmis darbuotojomis išsiruošė į kelionę. Gyventoja važiavo aplankyti savo giminaičių ir sutvarkyti artimųjų kapų. Iš nestacionarių socialinių paslaugų centro buvo užsakytas autobusiukas, kuris nuvežė Miruonę į Siesikus. Užsukę į kapines socialinės darbuotojos sutvarkė gyventojos artimųjų kapus, padėjo naują puokštę dirbtinių gėlių ir uždegę žvakes pasimeldė už mirusiuosius. Toliau nuvykome aplankyti Siesikų miestelyje gyvenančios Miruonės pusseserės Irenos. Giminaitė apsidžiaugė sulaukusi svečių ir šiltai visus priėmė. Pasisvečiavę ir atsisveikinę vykome į Meilūnus aplankyti kitos pusseserės, tačiau namuose radome tik jos vyrą Edvardą. Jis pasakojo, kad žmona šiuo metu guli ligoninėje. Pasišnekučiavusi Miruonė atsisveikino ir visi grįžome į senelių namus. Gyventoja džiaugėsi, kad aplankė saviškius.

Šv. Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Tai yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Senelių namų gyventojai ir darbuotojai kruopščiai ruošėsi šiai didžiajai šventei – puošė žirginėlius, gamino įvairius papuošimus valgyklai, penktadienį įvairiais būdais dažė kiaušinius – ir su svogūnų lukštais, ir su dekupažiniais dažais. Močiutės džiaugėsi savo kūryba ir kiaušinių gražumu. Šeštadienio vakarą stipresni senelių namų gyventojai ėjo į bažnyčią švęsti Velyknakties. Nakties tamsoje buvo švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, tikintieji apšvietė aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Kai kurie seneliai ir ankstyvą Šv. Velykų rytą ėjo aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kelią, dalyvavo Šv. Mišiose.  Grįžę iš bažnyčios visi sėdo prie stalo, o gyventoja Monika, apsirengusi tautiniais drabužiais, pašventino vaišių stalą. Tada visi daužė kiaušinius, valgė, giedojo giesmes, deklamavo eilėraščius. Daugelis sulaukė ir artimųjų, atvažiavusių pasveikinti su nuostabia prisikėlimo švente. Antrą Šv. Velykų dieną pas senelius atvažiavo skaitovė Sonata. Ji pasveikino visus su šventėmis, atsivežė skanaus pyrago ir skaitė toliau knygą. Gyventojai taip pat buvo pasiruošę vaišių, todėl visi smagiai praleido ir antrą šventišką dieną.