Mūsų gyventoja Miruonė kelis kartus per metus prašo nuvežti ją į gimtinę – Meilūnus. Močiutė labai pasiilgsta savo krašto, artimųjų. Kad gyventojos poreikis būtų patenkintas, buvo užsakytas autobusiukas iš Nestacionarių socialinių paslaugų centro ir Miruonė su neįgaliojo vežimėliu įkelta į jį. Pirmiausia Miruonė buvo nuvežta ant tėvų kapų, esančių Siesikuose. Gyventoja paprašė surasti ir jos brolio, kuris mirė prieš 15 metų, kapą. Nuvažiavome iki Miruonės pusseserės Irutės, kuri parodė apleistą kapelį. Miruonei suskaudo širdį ir ji paprašė mūsų, kad pasirūpintume, kad šis kapas iš jos sutaupytų pinigų būtų sutvarkytas ir pastatytas paminklas. Vėliau nuvažiavome iki jos brolio, tačiau jo namie neradome. Miruonė paprašė nuvežti ją iki kitos pusseserės Stasės, kuri su vyru Edvardu mus šiltai priėmė, pavaišino kava ir sumuštiniais. Dar daugiau Miruonė norėjo aplankyti draugų, pažįstamų, bet nuvažiavę nė vienų namie neradome – visi turbūt buvo išvykę prie ūkio darbų, juk ruduo – pats darbymetis. Nepaisant to gyventoja liko labai patenkinta pasisekusia kelione, grįžo laiminga.

Senelių namų gyventojams pagal jų sveikatą ir jų norą parenkami laisvalaikio užsiėmimai. Silpnos sveikatos gyventojams dažnai vykdomas muzikinis užsiėmimas – paleidžiama raminanti muzika, atsipalaidavimo pratimai, kur tolumoje girdėti jūros ošimas, moteris ramiu balsu pasakoja, kaip nusiraminti, pasileisti į vaizduotės kelionę. Stipresnės sveikatos močiutės dažniausiai renkasi į salę grupiniams užsiėmimams – jos tepa pyragus, karpo įvairias gėlytes, klevo lapus, kuriais vėliau yra papuošiami visi senelių namai. Akliems ir silpnaregiams gyventojams yra organizuojamas korespondencijos skaitymas, pristatomos naujausios žinios Lietuvoje ir pasaulyje. Taigi kiekvienas pagal savo poreikius pasirenka, kuri veikla jam suteikia teigiamų emocijų, padeda palaikyti turimus įgūdžius ir gerą savijautą.