Vos vienai savaitei praėjus, Miruonės prašymas buvo išpildytas – iš jos sutaupytų pinigėlių buvo sutvarkytas jos mirusio brolio Jono kapas. Buvo dar kartą užsakytas autobusiukas iš Nestacionarių socialinių paslaugų centro, su kuriuo Miruonė buvo nuvežta į Siesikų kapines. Gyventoja labai nudžiugo pamačiusi gražiai sutvarkytą brolio kapą, paprašė uždegti žvakutes. Dabar močiutė jau ramia širdimi sutiks artėjančią Visų Šventųjų dieną, nes jos artimieji kapuose jau buvo aplankyti.