Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės.

Lietuvoje per Vėlines gyvieji aplanko mirusiuosius kapinėse, uždega žvakutes. Senelių namų darbuotojai taip pat kiekvienais metais aplanko, sutvarko, uždega žvakutes ant mirusiųjų gyventojų, kurie neturi artimųjų, kapų. Buvo aplankyti Vaižganto, Dukstynos kapai Ukmergėje, taip pat kapeliai link Taujėnų miestelio. Gyventojai, kurie nori patys prižiūrėti savo artimųjų kapus, ar pasimelsti prie jų, prieš didžiąsias šventes yra ten nuvežami. Viena močiutė, Apolonija, net kelis kartus per metus prašo nuvežti ją į kapines, esančias Sližiuose, kur yra palaidoti jos vyras ir vaikai. Kiekvieną kartą ji susigraudina, bet kartu ir džiaugiasi, galėdama pamatyti artimųjų kapus, prie jų pasimelsti.