Velykos – krikščionių šventė. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė, bet atėjus krikščionybei Velykos sutapatintos su Kristaus prisikėlimu. Senelių namų gyventojai kruopščiai ruošėsi šiai pavasario šventei – puošė puokšteles iš žirginėlių, karpė gėlytes, o prieš pat Šv. Velykas margino kiaušinius. Šiais metais buvo išbandyta ypač daug neįprastų kiaušinių marginimo būdų – ir su šilkiniais kaklaraiščiais, ir su dekupažiniais dažais, ir su įvairių spalvų lakais. Šeštadienio vakarą stipresni senelių namų gyventojai ėjo į bažnyčią švęsti Velyknakties. Nakties tamsoje buvo švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, tikintieji apšvietė aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Kai kurie seneliai ankstyvą Šv. Velykų rytą ėjo aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kelią, dalyvavo Šv. Mišiose. Po jų visi sugrįžę į senelių namus sėdo prie vaišių stalo ir šventė Šv. Velykas, giedojo giesmes, deklamavo eilėraščius. Daugelis sulaukė ir artimųjų, atvažiavusių pasveikinti su nuostabia Prisikėlimo švente.