Senelis Jonas Renius jau penktus metus gyvena mūsų senelių namuose. Nors dėl negalios susikalbėti su juo yra sunku, Renius nuo atvykimo stengiasi vis daugiau kalbėti, bendrauti. Visai neseniai jis užsiminė, kad labai norėtų aplankyti Lyduokių miestelį, kur gyveno prieš patekdamas į ligoninę. Saulėtą rudens popietę Reniaus prašymas buvo išpildytas ir jis buvo nuvežtas į Lyduokius. Tik įvažiavus į miestelį, senelis atpažino seniai matytas vietas, parodė, kur jis gyveno. Ten ir sustojome. Renių pasitiko buvęs kaimynas, pakvietė pasivaišinti arbata. Vėliau jie nuėjo pas kitą kaimyną, paskambinus atvažiavo dar keli buvę draugai. Kadangi Reniui sunku kalbėti, socialinė darbuotoja tarpininkavo, papasakojo jiems, kaip Renius pas mus gyvena, kaip jam sekasi. Visi džiaugėsi, kad jis atrodo „pasitaisęs“, sustiprėjęs. Pabuvęs savo gimtosiose vietose, Renius laimingas ir pilnas įspūdžių grįžo atgal į senelių namus.